Turinys
Žemės mokslai vaikams
Dirvožemis
Kas yra dirvožemis?Dirvožemis yra purus viršutinis Žemės paviršiaus sluoksnis, kuriame auga augalai. Dirvožemį sudaro organinių medžiagų (suirusių augalų ir gyvūnų) ir suskaldytų uolienų bei mineralų gabalėlių mišinys.
Kaip susidaro dirvožemis?
Dirvožemis susiformuoja per ilgą laiką, veikiant daugeliui veiksnių. Vos vienam centimetrui dirvožemio susidaryti gali prireikti iki 1000 metų. Be laiko, dirvožemiui susiformuoti padeda ir kiti veiksniai:
- Gyvieji organizmai - tai tokie organizmai kaip augalai, grybai, gyvūnai ir bakterijos.
- Topografija - tai žemės paviršiaus reljefas arba nuolydis, kuriame formuojasi dirvožemis.
- Klimatas - bendras klimatas ir orai toje vietoje, kurioje formuojamas dirvožemis.
- Pirminė medžiaga - Pirminė medžiaga yra mineralai ir uolienos, kurios lėtai suyra ir sudaro dirvožemį.
Iš pradžių apie dirvožemį galite galvoti kaip apie purvą, kurio norisi atsikratyti. Tačiau dirvožemis atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant gyvybę Žemėje.
- Daugeliui augalų augti reikalingas dirvožemis. Augalai naudoja dirvožemį ne tik dėl maistingųjų medžiagų, bet ir kaip būdą šaknimis įsitvirtinti žemėje.
- Dirvožemis veikia atmosferą, į orą išskirdamas dujas, pavyzdžiui, anglies dioksidą.
- Gyvieji organizmai - Daugeliui gyvūnų, grybų ir bakterijų dirvožemis yra gyvenamoji vieta.
- Dirvožemis atlieka svarbų vaidmenį maisto medžiagų apykaitoje, įskaitant anglies ir azoto apykaitą.
- Dirvožemis padeda filtruoti ir valyti vandenį.
Dirvožemis dažnai apibūdinamas pagal kelias savybes: tekstūrą, struktūrą, tankį, temperatūrą, spalvą, konsistenciją ir porėtumą. Viena iš svarbiausių dirvožemio savybių yra tekstūra. Tekstūra parodo, ar dirvožemis labiau panašus į smėlį, dumblą, ar molį. Kuo dirvožemis labiau panašus į smėlį, tuo mažiau vandens jis gali sulaikyti. Kita vertus, kuo dirvožemis labiau panašus į molį, tuo daugiau vandens jis gali sulaikyti.gali turėti.
Dirvožemio horizontai
Taip pat žr: Bella Thorne: "Disney" aktorė ir šokėjaDirvožemis sudarytas iš daugelio sluoksnių. Šie sluoksniai dažnai vadinami horizontais. Priklausomai nuo dirvožemio tipo, jų gali būti keli. Yra trys pagrindiniai horizontai (vadinami A, B ir C), kurie yra visuose dirvožemiuose.
| ![]() |
- Procesas, kurio metu mineralinės medžiagos patenka į dirvožemį, vadinamas išplovimu.
- Arbatiniame šaukštelyje gero dirvožemio paprastai būna keli šimtai milijonų bakterijų.
- Vidutiniškai viename geros dirbamos žemės akre gyvena daugiau kaip 1 milijonas sliekų.
- Dirvožemis daugiausia sudarytas iš deguonies, silicio, aliuminio, geležies ir anglies elementų.
- Dirvą galima pertręšti ir iš jos pašalinti tiek maistingųjų medžiagų ir organinių medžiagų, kad augalai joje nebegalės augti.
Atlikite dešimties klausimų viktoriną apie šį puslapį.
Žemės mokslų dalykai
Geologija |
Žemės sudėtis
Uolos
Mineralai
Plokščių tektonika
Erozija
Fosilijos
Ledynai
Dirvožemio mokslas
Kalnai
Topografija
Ugnikalniai
Žemės drebėjimai
Vandens ciklas
Geologijos žodynas ir terminai
Maistinių medžiagų ciklai
Maisto grandinė ir tinklas
Anglies ciklas
Deguonies ciklas
Vandens ciklas
Azoto ciklas
Atmosfera
Klimatas
Orai
Vėjas
Debesys
Pavojingi orai
Uraganai
Tornadai
Orų prognozavimas
Sezonai
Orų žodynėlis ir terminai
Pasaulio biomai
Biomai ir ekosistemos
Dykuma
Ganyklos
Savanna
Taip pat žr: Senovės Egipto istorija: geografija ir Nilo upėTundra
Atogrąžų atogrąžų miškas
Vidutinio klimato miškai
Taigos miškas
Jūrų
Gėlųjų vandenų
Koralinis rifas
Aplinka
Žemės tarša
Oro tarša
Vandens tarša
Ozono sluoksnis
Perdirbimas
Pasaulinis atšilimas
Atsinaujinantys energijos šaltiniai
Atsinaujinančioji energija
Biomasės energija
Geoterminė energija
Hidroenergija
Saulės energija
Bangų ir potvynių energija
Vėjo energija
Kita
Vandenyno bangos ir srovės
Vandenyno potvyniai ir atoslūgiai
Cunamiai
Ledynmetis
Miškų gaisrai
Mėnulio fazės
Mokslas>> Žemės mokslas vaikams